rukštūžė

rùkštūžė sf. (1) Rt žr. rukšpūžė: 1. Jau juokai, rùkštūžė, o aš miegtu Rs. 2. scom. Rùkštūžės, aš jums parodysiu – tokius zbitkus varinėt! Jrb. Vyrai, rùkštūžės, pasistenkit! Jrb.